Kokių tipų būna saulės kolektoriai?
Saulės kolektoriai būna vakuuminiai ir plokštieji.
Vakuuminiai yra skirstomi į tokias kategorijas:
a) Tiesioginio pratekėjimo vakuuminis saulės kolektorius;
b) U tipo vakuuminis saulės kolektorius;
c) Vakuuminis saulės kolektorius su šiluminiu vamzdeliu (heat pipe).
Kaip galima pajungti beslėgį saulės šildytuvą prie slėginės vandentiekio sistemos?
Tai daroma panaudojant plūdinį užpildymo mechanizmą. Panašiai, kaip WC bakelyje. Vandens lygiui nukritus, plūdė nusileidžia ir atidaro vandens čiaupą. Vandeniui pildantis į bakelį vandens lygis kyla, o kartu su juo kyla ir plūdė, kuri pakilusi sustabdo vandens pildymą.
Ar vanduo bus šildomas debesuotą dieną?
Taip. Saulės kolektoriaus šildymo našumas sumažėja apniukusiomis dienomis, jis vis tiek gamina šildymui reikalingą energiją. Labai debesuotą dieną ar lietaus metu reikės papildomai elektros ar dujų energijos, kad vanduo išliktų reikiamos temperatūros. Ši sistema yra automatizuota, tad Jums nereikės rūpintis, kad lietingą dieną gali baigtis karštas vanduo.
Kas atsitinka, jei viena iš saulės kolektoriaus kolbų sudūžta?
Kolbos yra labai tvirtos ir nėra lengvai dūžtančios, blogiausiu atveju, kolbos yra labai lengvai pakeičiamos. Jos yra nebrangios ir jas galėsite įsigyti pas mus. Saulės kolektoriai gali veikti net su keliomis kolbomis, tačiau efektyvumas sumažėja, todėl rekomenduojama, kad sudužusios kolbos būtų kuo greičiau pakeistos.
Ar užtenka saulės Lietuvoje?
Vidutiniškai saulėtų valandų skaičius pajūryje siekia 1840-1900 val. kasmet. Šalies rytiniame pakraštyje jis neviršija 1700 val./metus. Maksimali saulės švietimo trukmė yra Nidoje ir siekia 1908 val. per metus.
Kokie saulės kolektoriai tinka Lietuvoje?
Rekomenduojame vakuuminius saulės kolektorius.
Kuo skiriasi vakuuminis kolektorius nuo plokščio?
Vakuuminių ir plokščių kolektorių skirtumas toks, kad plokštieji dėl savo techninių savybių ne taip efektyviai šildo esant žemai oro temperatūrai. Tuo tarpu vakuuminiai puikiai šildo netgi esant minusinei oro temperatūrai. Pavyzdžiui, 200 litrų boileryje vakuuminis kolektorius, esant pakankamam saulės spinduliavimui, per dieną sušildo vandenį.
Ar vanduo bus šildomas debesuotą dieną?
Taip. Nors šilumos atidavimas bus sumažintas apniukusią dieną, jis vis tiek šildys vandenį. Jeigu diena bus labai apsiniaukusi arba lietinga, automatika įjungs elektrinį teną, kuris komplektuojamas su boileriu.
Kas atsitiktų jeigu vienas kuris vamzdis konstrukcijoje būtų sudaužytas?
Visų pirma, kolbos yra stiprios ir sunkiai sudaužomos, bet jeigu taip atsitiktų, saulės kolektoriaus kolbos pakeičiamos labai lengvai. Saulės kolektoriai gali veikti su keletu sudaužytų kolbų, tik efektyvumas bus sumažintas.
Ar saulės kolektoriai gali būti montuojami ant žemės?
Saulės kolektoriai gali būti montuojami pastatomi ant žemės, tam jie turi būti su specialiai tam pritaikyta laikiklių sistema (standartinis rėmas). Geriausia ant žemės montuoti vakuuminius saulės kolektorius, kadangi jie yra sudaryti iš stiklinių vamzdžių, tarp kurių yra tarpai, todėl žiemą mažiau kaupiasi sniegas. Plokštieji saulės kolektoriai yra ištisinės plokštumos ir jei jis pastatytas ant žemes, jis labiau kaupia sniegą.
Ar gali saulės kolektoriai būti montuojami ant plokščio paviršiaus?
Taip. Jie gali būti montuojami ant plokščiojo stogo arba ant žemės. Minimalus kolektoriaus montavimo kampas yra 20º, kad būtų užtikrintas optimalus šilumos energijos vamzdžio veikimas.
Kokios priežiūros reikalauja saulės kolektorius?
Esant normalioms sąlygoms, sistema nereikalauja jokios priežiūros. Kolbų formos dėka lietaus vanduo ir vėjas turėtų kolbas nuvalyti. Jei kolba sudūžta, ji nedelsiant turi būti pakeista. Tačiau tai yra nebrangus ir nesudėtingas darbas.
Kokios saulės sistemos tinka Lietuvoje?
Rekomenduojame tik vakuuminius saulės kolektorius su dviguba kolba. Taip pat efektyviausiai veikiančius „vanduo kolboje“ tipo kolektorius. „Heat pipe“ arba šiluminių vamzdelių kolektoriai turi tam tikras našumo ribas ir nėra efektyviausi, nors šiuo metu Lietuvoje yra populiariausi. Tam turi įtakos ir truputį žemesnės kainos, tačiau jiems būtina didesnė eksploatacinė priežiūra (sistema yra slėginė).
Saulės kolektoriai džiovinimui ar karšto oro paruošimui?
Dar mažai išnaudota sritis – karšto oro srauto paruošimas. Jo panaudojimo galimybės tiek pramonėje, tiek ir asmeniniame ūkyje labai didelės. Čia sutaupomos labai didelės lėšos. Energijos panaudojimas oro pašildymui yra mažai efektyvus procesas dėl mažos oro šiluminės talpos. Tokie įrenginiai yra didelės galios ir galima panaudoti tiek standartinius tiek ir mažai žinomus Lietuvoje sprendimus. Tiesiog reikia bent minimaliai žinoti šilto oro paruošimo sąnaudas (išlaidas).
Ka daryti jei turiu katilą ir boilerį?
Jei turite katilą ir boilerį, saulės kolektoraus pajungimas prie esamos sistemos yra dar paprastesnis – reikia tik prijungti papildomą vieno gyvatuko boilerį ir turime sistemą, kurioje Jūsų katilo sistema veiks taip pat kaip ir anksčiau, o saulės kolektorius dirbs per autonominį boilerį ir paduos vandenį į kitą boilerį. Tokiu būdu saulė pašildys vandenį abiejuose boileriuose. Pavasario – rudens periodu tai leis maksimaliai išnaudoti saulės kolektoriaus galimybes, nes jis pašildys vandenį ir katilas suteiks tik papildomą šilumą, kad pasiekti reikiamą temperatūrą.
Kaip galiu sumažinti elektros sąskaitas turint saulės elektrinę?
Elektrą perkame iš elektros skirstymo operatoriaus ESO ir kiekvieną mėnesį apmokame sąskaitas. Kadangi saulės elektrinė generuoja elektrą, Jums iš ESO elektros pirkt nebereikės, ją gamins Jūsų nuosava, saulės elektrinė.
Kokios galios elektrinę pasirinkti?
Bene svarbiausias kriterijus statant saulės elektrinę yra jos galia. Labai svarbu parinkti reikiamos galios elektrinę, kad kuo labiau ji būtų išnaudojama. Skaičiuojant elektrinės galią galima remtis vidutiniškai Lietuvoje saulės elektrinių generuojamu elektros kiekiu – 1000 kWh/metus iš 1 kW elektrinės. Tad jeigu Jūsų namai per metus suvartoja 7800 kWh, tai Jums reiktų 7,8 kW galios elektrinės.
Per kiek laiko atsiperka saulės elektrinė?
Saulės elektrinės atsipirkimo laikotarpis yra apie 10 metų. Jis priklauso nuo saulės elektrinės įrangos, stogo tipo, pasvirimo kampo bei elektros suvartojimo. Pasinaudojus APVA.LT parama, elektrinė gali atsipirkti ir per 7 metus.
Kas yra dvipusė apskaita?
Dvipusė apskaita yra AB Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elektros apskaitymo metodika, kuri fiksuoja tiek suvartotos, tiek sugeneruotos elektros kiekį. Jos pagalba ESO apskaičiuoja kiek kilovatvalandžių klientas sugeneravo daugiau negu suvartojo. Kiekvieną sugeneruotą, bet nesuvartotą kilovatvalandę klientas atiduoda “pasaugoti” ESO už 3.9 ct/kWh. T.y. klientas moka nebe 13ct/kWh, o tik 3.9 ct/kWh. Klientas moka visa kaina (t.y. 13 ct/kWh) tik tuomet, kai nebeturi sukaupęs sugeneruotos elektros.
